Metalo štampavimo dalys, aliuminio komponentai, lakštinio metalo štampavimas

I. Suprasti Ra esmę ir pagrindinį poveikį apdirbant paviršius
Ra, vidutinis aritmetinis profilio nuokrypis, yra pagrindinis rodiklis matuojant apdirbto paviršiaus mikroskopines geometrines paklaidas. Mažesnė reikšmė rodo lygesnį paviršių. Tai nėra atskiras parametras, bet yra tiesiogiai susijęs su pagrindinėmis dalių eksploatacinėmis savybėmis, tokiomis kaip atsparumas dilimui, sandarinimo charakteristikos, atsparumas nuovargiui ir surinkimo tikslumas. Pavyzdžiui, ant variklio bloko sujungimo paviršių per didelė Ra vertė gali sukelti sandarinimo gedimą ir galios praradimą. Ir atvirkščiai, įprastoms ne Trumpai tariant, norint subalansuoti funkcinius reikalavimus ir apdirbimo išlaidas, labai svarbu pasirinkti tinkamą Ra paviršių apdirbimui; pasirinkus netinkamą vertę, gali kilti dilema dėl nekokybiško našumo arba iššvaistytų išlaidų.

II. Pagrindinė logika: apdirbamo paviršiaus šiurkštumo Ra pasirinkimas turi būti pritvirtintas prie trijų pagrindinių pagrindų
Apdirbamo paviršiaus šiurkštumo Ra parinkimas iš esmės yra susijęs su „atitikimu pagal poreikius“, o ne tiesiog siekiant didelės skaitinės vertės. Jo pagrindą galima apibendrinti į tris dimensijas, kurių negalima praleisti.

1. Funkciniai reikalavimai: Ra etalono nustatymas pagal naudojimo scenarijus
Skirtingi funkciniai scenarijai kelia labai skirtingus paviršiaus šiurkštumo reikalavimus. Tai yra pagrindinė sąlyga pasirenkant apdirbamo paviršiaus šiurkštumą Ra. Dalims, kurioms reikalingas tikslus pritaikymas, pvz., staklių kreiptuvų ir guolio vidinių žiedų, Ra vertė paprastai turi būti kontroliuojama tarp 0,8-1,6 μm. Per maža Ra vertė negarantuoja tvirtinimo tikslumo, todėl gali užstrigti judėjimas arba greičiau susidėvėti. Sandarinimo dalių, tokių kaip flanšų sandarinimo paviršiai ir vamzdžių sąsajos, Ra vertė paprastai turi būti tarp 3,2-6,3 μm. Pernelyg lygus paviršius apsunkina sandarinimo medžiagos sulaikymą, o tai turi įtakos sandarinimo efektui. Netinkamų išvaizdos dalių arba laikančiųjų konstrukcinių dalių, tokių kaip įrangos korpusai ir rėmai, Ra vertė gali būti sumažinta iki 12,5–25 μm, tenkinant išvaizdos reikalavimus ir žymiai sumažinant apdorojimo išlaidas.

2. Apdirbimo procesas: viršutinės Ra ribos nustatymas pagal apdirbimo pajėgumą

Viršutinė apdirbimo proceso tikslumo riba tiesiogiai lemia pasiekiamą paviršiaus šiurkštumo Ra diapazoną apdirbtoms detalėms. Skirtingi apdirbimo metodai turi reikšmingų Ra galimybių skirtumų: šlifavimas gali valdyti Ra per 0,2-0,8 μm, tinka didelio-tikslumo dalims; apdailos tekinimo ir apdailos frezavimas gali pasiekti 1,6–6,3 μm, tinka daugeliui poravimosi scenarijų; grubus tekinimas, grubus frezavimas ir gręžimas paprastai turi Ra reikšmes 6,3–25 μm, o tai atitinka tik nemaminimo reikalavimus. Neatsižvelgiant į proceso galimybes ir aklai nustatant Ra vertes, pvz., reikalaujant grubaus frezavimo, kad būtų pasiektas Ra 1,6 μm, tai ne tik nepasiekiama, bet ir lemia įrangos perkrovą, pernelyg didelį įrankių nusidėvėjimą ir bereikalingą apdirbimo sąnaudų padidėjimą. Todėl, renkantis apdirbamoms dalims paviršiaus šiurkštumą Ra, būtina pirmiausia išsiaiškinti esamo proceso tikslumo viršutinę ribą, kad būtų išvengta „parametrų aptarimo neatsižvelgiant į procesą“.

3. Sąnaudų kontrolė: „Ra“ pasirinkimo ir sąnaudų{1}}efektyvumo suderinimas

Apdirbtų detalių paviršiaus šiurkštumas Ra teigiamai koreliuoja su apdirbimo išlaidomis; kuo mažesnė vertė, tuo didesnės apdirbimo išlaidos. Kaip pavyzdį paėmus įprastų veleno dalių pavyzdį, padidinus Ra reikšmę nuo 6,3 μm iki 1,6 μm, apdirbimo laikas gali pailgėti daugiau nei 30 %, o įrankių susidėvėjimas taip pat žymiai padidės. Jei jis dar padidinamas iki 0,8 μm, reikalingas šlifavimo procesas, kuris gali padvigubinti išlaidas. Todėl, atsižvelgiant į funkcinių reikalavimų įvykdymą, reikia pasirinkti „mažiausią pagrįstą“ Ra vertę, o ne aklai siekti didelio tikslumo. Pavyzdžiui, veleno dalims su ne-kritiniais įtaisais, jei reikia perduoti tik sukimo momentą, pakanka 6,3 μm Ra vertės ir nereikia jos didinti iki 1,6 μm. Taip pasiekiama geriausia sąnaudų ir eksploatacinių savybių pusiausvyra, kuri taip pat yra vienas iš pagrindinių principų pasirenkant apdirbamų dalių paviršiaus šiurkštumą Ra.